Kauno Krikščionių Bažnyčios diskusijų lenta

Kaip kas suprantat humora. Ar Kristus juokaudavo?

Emis rašė

Kaip kas suprantat humora. Ar Kristus juokaudavo?

Geras klausimas.
Pirma mintis( parskaicius) buvo, kad Jezus nejuokaudavo.
Kai paskaiciau, pav.: Mt 22,15-22, aisku ten nebudamas gali tik spelioti, kokios rekcijos buvo tu, kurie visa tai mate.
Tai buvo ismintis, kurios klausydamas ir matydamas reakcija nueinanciu farizeju mokiniu, sunkiai suilaikytum nenusisypsojes

Yra apastalo Pauliaus posakis:
Laiškas Galatams 5,12 O kad jūsų drumstėjai ir nusipjautų!
Cia aisku Paulius rase su visu rimtumu, bet sis palinkejimas turi tam tikra atspalvi?

JK "isjuokavo" via nauja testamenta, o jo mokiniai nesupratokad, tai baikes, tai kai JK mire, jie tuos juokelius rimtu veidu toliau skeilde..

Biblija savyje turi įvairaus literatūrinio žanro, įskaitant ir įvairias jumoro formas- ironiją, sarkazmą, hiperbolizavimą ir.t.t.

Paprastai šviesaus proto žmonės turi gera ir taiklų jumoro jausmą, ko stokoja kietakakčiai.

Jumoras nėra tik linksminimas, nes juo galima pasakyti labai rimtus dalykus ir visiškai nebūtinai jis turi būti šiltas ar kvailas. Biblijoje dažnai gali pvz. pranašuose rasti sarkazmo dėl stabmeldžių egsenos ir pan. Humoras nebūtinai siejasi su juoku, tačiau dažną kartą taip atsitinka

Liudijimų apie Dievo humorą yra ir Biblijoje. Rasime ne vieną vietą apie tai, kaip Dievas linksminasi žiūrėdamas į savo priešus. Pavyzdžiui, Ps 2,4: „Bet aukštybių soste sėdintis juokiasi; Viešpats tyčiojasi iš jų“ (turimi galvoje Dievo ir Izraelio priešai). Šalia neaprėpiamo Dievo didybės jo priešininkų veiksmai atrodo juokingi. Prieš Dievo visagalybę sukylantys žmonės Dievui kelia juoką. Jie tėra padarai, apgailėtinai pervertinantys save. Jų išpuolius prieš Dievą ir jo tautą galima palyginti su skruzdėlėmis, ketinančiomis pulti dramblį, arba su muse, norinčia įgąsdinti liūtą. Taigi šioje vietoje Dievo juokas – tai ironiškas juokas. Tai ne nuo pasaulio nusigręžusio ciniko ar pasaulį niekinančio sarkasto juokas.


Galima pakalbėti ir apie Jėzaus pamokslus. Viename aforizme Kristus lygina fariziejus su žmonėmis, „kurie iškošia uodą, o praryja kupranugarį“ (Mt 23,24), Arba tik pabandžius įsivaizduoti žmogų, kurio akyje rąstas, o jis kitam iš akies traukia skiedrą (Mt 7,3–5). Vien tokios groteskiškos situacijos vaizdinys turėtų išspausti juoko ašaras ir tuo pat metu paskatinti susimąstyti.

Heb. laiškas sako, kad Jėzus buvo pateptas "džiaugsmo aliejumi", tai to jam tikrai netrūko.

Klausimas labiau liečia patį Dievą, ar jis supranta jumorą? Atsakymas aiškus- taip, nes kartais pasinaudojant jumoro būdu galima daug aiškiau išreikšti savo mintis. Kitas dalykas kvaili juokeliai, kurių iš Dievo lūpų nesutinkame.


Juoktis yra krikščioniška. Vokiečių teologas Helmutas Thielicke (1908–1986)


Humoras yra puikus krikščioniškas dalykas. Šveicarų teologas Karlas Barthas (1886–196


Dievas mėgsta truputį pajuokauti. Tai rodo ir toks faktas, kad jis sukūrė beždžionę, papūgą ir asilą – ir kai kuriuos iš jūsų. Amerikiečių evangelistas Billy Sunday (1862–1935)

Laikas verkti ir laikas juoktis (Mok 3,4).

Linksma širdis – geras vaistas, o niūri dvasia džiovina kaulus (Pat 17,22).

Man bent pasirodė išsami studija šiuo klausimu čia:
http://academic.brooklyn.cuny.edu/economic/friedman/bibhumor.htm

cerka rašė

Biblija savyje turi įvairaus literatūrinio žanro, įskaitant ir įvairias jumoro formas- ironiją, sarkazmą, hiperbolizavimą ir.t.t.

Paprastai šviesaus proto žmonės turi gera ir taiklų jumoro jausmą, ko stokoja kietakakčiai.

Jumoras nėra tik linksminimas, nes juo galima pasakyti labai rimtus dalykus ir visiškai nebūtinai jis turi būti šiltas ar kvailas. Biblijoje dažnai gali pvz. pranašuose rasti sarkazmo dėl stabmeldžių egsenos ir pan. Humoras nebūtinai siejasi su juoku, tačiau dažną kartą taip atsitinka

Liudijimų apie Dievo humorą yra ir Biblijoje. Rasime ne vieną vietą apie tai, kaip Dievas linksminasi žiūrėdamas į savo priešus. Pavyzdžiui, Ps 2,4: „Bet aukštybių soste sėdintis juokiasi; Viešpats tyčiojasi iš jų“ (turimi galvoje Dievo ir Izraelio priešai). Šalia neaprėpiamo Dievo didybės jo priešininkų veiksmai atrodo juokingi. Prieš Dievo visagalybę sukylantys žmonės Dievui kelia juoką. Jie tėra padarai, apgailėtinai pervertinantys save. Jų išpuolius prieš Dievą ir jo tautą galima palyginti su skruzdėlėmis, ketinančiomis pulti dramblį, arba su muse, norinčia įgąsdinti liūtą. Taigi šioje vietoje Dievo juokas – tai ironiškas juokas. Tai ne nuo pasaulio nusigręžusio ciniko ar pasaulį niekinančio sarkasto juokas.

Bet ir ne "dieviska begaline meile trykstancio" juokas Beje, "taikliausias" pasityciojimas dazniausiai buna isreikstas sarkazmo forma, o su ironija isreiskiama panieka, bet ne meile "savo kuriniams".

cerka rašė

Galima pakalbėti ir apie Jėzaus pamokslus. Viename aforizme Kristus lygina fariziejus su žmonėmis, „kurie iškošia uodą, o praryja kupranugarį“ (Mt 23,24), Arba tik pabandžius įsivaizduoti žmogų, kurio akyje rąstas, o jis kitam iš akies traukia skiedrą (Mt 7,3–5). Vien tokios groteskiškos situacijos vaizdinys turėtų išspausti juoko ašaras ir tuo pat metu paskatinti susimąstyti.

Nu matai - pasityciojimas is kitamaniu ir net panasiai mananciu yra iprastas net dievams. Taip, turbut, isreiskia savo paliepima - "Mylek savo priesus".

cerka rašė

Heb. laiškas sako, kad Jėzus buvo pateptas "džiaugsmo aliejumi", tai to jam tikrai netrūko.

Nori pasakyti, kad Jezui buvo nesvetimi narkomano "dziaugsmai"? "Dziaugsmo aliejus" - kanapiu aliejus

cerka rašė

Klausimas labiau liečia patį Dievą, ar jis supranta jumorą? Atsakymas aiškus- taip, nes kartais pasinaudojant jumoro būdu galima daug aiškiau išreikšti savo mintis. Kitas dalykas kvaili juokeliai, kurių iš Dievo lūpų nesutinkame.

Na jau? Gal gali paaiskinti "dievo bajeri" susijusi su apipjaustymu?

cerka rašė

Juoktis yra krikščioniška. Vokiečių teologas Helmutas Thielicke (1908–1986)

Nu jo - musulmonai, budistai, sintoistai,..., ateistai, visada paniure

cerka rašė

Humoras yra puikus krikščioniškas dalykas. Šveicarų teologas Karlas Barthas (1886–196

Iki krikscionybes apie 5-6 tukst. metu zmones humoro neezinojo?

cerka rašė

Dievas mėgsta truputį pajuokauti. Tai rodo ir toks faktas, kad jis sukūrė beždžionę, papūgą ir asilą – ir kai kuriuos iš jūsų. Amerikiečių evangelistas Billy Sunday (1862–1935)

"Juokiasi puodas,kad katilas juodas". "Molinukas" bando saipytis is gyvu sutverimu?

cerka rašė

Laikas verkti ir laikas juoktis (Mok 3,4).

O cia jau is zoroastrizmo!

cerka rašė

Linksma širdis – geras vaistas, o niūri dvasia džiovina kaulus (Pat 17,22).

Isminti suteikia patirtis, ko zydai turejo maziau nei aplinkines tautos.

cerka rašė

Man bent pasirodė išsami studija šiuo klausimu čia:
http://academic.brooklyn.cuny.edu/economic/friedman/bibhumor.htm

Paskaitysim, aciu.

Jėzzzzzzzzus ar tau atrodo jį ir su humoru nuplakė? Žiauriai tu čia...