| Autorius |
Pranešimas |
|
laura
|
#1 Fri Jan 27, 2006 4:09 pm
|
|
Svečias
|
Pagalvojau kad butu idomu suzinot kaip siuolaikineje visuomenej atrodo krikscioniska seima. :!: Turiu omeny, zmonos ir vyro vaidmenis, juk taip askaluojamos lygios teises, bet biblija sako kad vyras seimos galva jei jo galva Kristus. o pasiziurejus i patarliu 31:10-31(manau tai teisinga) kokia yra gera zmona, tai dabar daugelis teigia kad "tai jau atgyveno". Tai ar Dievo zodis siuo klausimu demokratinej visuomenej atgyveno?  ar cia susitarimo klausimas?
|
|
|
#2 Fri Feb 03, 2006 2:45 pm
|
|
Moderatorius
Prisijungė: May 2005
Pranešimai: 61
Vieta: kaunas
|
Iz 40,8 "Žolė nuvysta, žiedas nukrinta, bet mūsų Dievo žodis išlieka per amžius" Heb 1,10-12 Ir: “Iš pradžių Tu, Viešpatie, padėjai pamatus žemei, ir dangūs – Tavo rankų darbas. Jie pražus, o Tu pasiliksi, jie visi sudils lyg drabužis, ir kaip apsiaustą Tu juos suvyniosi, ir jie bus pakeisti. Bet Tu esi tas pats, ir Tavo metai nesibaigs”. Jn 1,1 "Pradžioje buvo Žodis, tas Žodis buvo pas Dievą, ir Žodis buvo Dievas" Viespats nesikeicia, o jis yra Zodis, tai Zodis nesikeicia. Na o gyvenime daug kas skirtingai masto ir ziuri i Dievo Zodi, kiti mano kad zenklai ir stebuklai jau atgyvenes dalykas.. kiti i Senaji Testamenta ziuri kaip i mitu knyga ir pan.. o pvz. is pat. apie zmona, tai paklodziu audimas arba vynuogyno veisimas, priklauso nuo vietoves ir laikmecio. anksciau ausdavo dabar perka, aisku pinigu reikia uzdirbt  _______________ "Viespats - mano Ganytojas, man nieko netruksta." Psl. 23,1
|
|
|
#3 Fri Mar 23, 2007 1:02 pm
|
|
Narys
Prisijungė: Mar 2007
Pranešimai: 6
|
Noreciau sioje temoje padiskutuoti toki rimta klausima - vaikai - kam juos gimdyti. Gal kam pasirodys labai keistas toks klausimas. Suprantu, kad Dievas pasake "..būkite vaisingi ir dauginkites..." i tai ziuriu l.rimtai. :!: BET, kai pasiziuri, kokiame ziauriame pasaulyje vaikams teks augti - jau nuo pirmuju dienu. Dantukai dygsta - skauda. Darzelyje, mokykloje patycios - skauda. Visko nori ir negali tureti - skaudu. Ir t.t. Man l. gaila visu vaikuciu, kai matau juos ir numanau, ka jiems reikes patirti savo gyvenime. :cry: Taip, Dievas leidzia mums patirti visokiu isbandymu, kad skaistintume savo sirdi ir turetume vainika danguje,  BET labai jau nesinoretu matyti, kaip tavo vaikas kencia, nors ir turint vilti, kad jis kada nors bus su Dievu amzinybeje. Kol negausiu atsakymo is Dievo, nenoresiu tureti vaiku. Gal forume yra zmoniu, susidurusiu su panasiais klausimais.
|
|
|
#4 Thu Apr 10, 2008 6:44 pm
|
|
Narys
Prisijungė: Apr 2008
Pranešimai: 20
Vieta: kaunas, laikinai pikeliai(kedainiai)
|
FeminaSapiens rašė Noreciau sioje temoje padiskutuoti toki rimta klausima - vaikai - kam juos gimdyti. Gal kam pasirodys labai keistas toks klausimas. Suprantu, kad Dievas pasake "..būkite vaisingi ir dauginkites..." i tai ziuriu l.rimtai. :!: BET, kai pasiziuri, kokiame ziauriame pasaulyje vaikams teks augti - jau nuo pirmuju dienu. Dantukai dygsta - skauda. Darzelyje, mokykloje patycios - skauda. Visko nori ir negali tureti - skaudu. Ir t.t. Man l. gaila visu vaikuciu, kai matau juos ir numanau, ka jiems reikes patirti savo gyvenime. :cry: Taip, Dievas leidzia mums patirti visokiu isbandymu, kad skaistintume savo sirdi ir turetume vainika danguje,  BET labai jau nesinoretu matyti, kaip tavo vaikas kencia, nors ir turint vilti, kad jis kada nors bus su Dievu amzinybeje. Kol negausiu atsakymo is Dievo, nenoresiu tureti vaiku. Gal forume yra zmoniu, susidurusiu su panasiais klausimais.
_______________ Tegul kitas tave giria,o ne tavo paties burna,kas nors kitas,o ne tavo paties lupos...Pat27:2. Nesigirk rytdiena,nes nezinai,ka rytojus tau atnes.Pat 27:1.
|
|
|
#5 Thu Apr 10, 2008 6:53 pm
|
|
Narys
Prisijungė: Apr 2008
Pranešimai: 20
Vieta: kaunas, laikinai pikeliai(kedainiai)
|
Na noreciau patarti FeminaiSapiens neprakeikineti dar negimusiu vaikuciu juk nezinai ka Dievas numate tavo vaikui jam dar bunant isciose.... ir beje kaip mastai jei vaiku nereikia gimdyti kas tada kitai kartai skelbs Dievo meile ir zodi jei ne Musu(Dievo) palikuonys???atleiskit uz klaidas rasybos _______________ Tegul kitas tave giria,o ne tavo paties burna,kas nors kitas,o ne tavo paties lupos...Pat27:2. Nesigirk rytdiena,nes nezinai,ka rytojus tau atnes.Pat 27:1.
|
|
|
#6 Fri Apr 11, 2008 12:01 pm
|
|
Narys
Prisijungė: Mar 2007
Pranešimai: 6
|
Na, Edgariuk, prasau, gerai pagalvok pries vartodamas tokius astrius zodzius.  Prakeikineti - labai stipriai pasakyta. Kodel manai, kad as prakeikiu? Gink Dieve. Taip, niekas nezinom, ka Dievas yra numates musu ateiciai. Tiesiog matosi, kad pasaulis darosi vis piktesnis ir ziauresnis. Ir jame teks gyventi musu vaikams...  Nepazistu, bet turbut dazniausiai esi optimistas, kovotojas, evangelistas. Dziugu del taves. Viskas priklauso nuo poziurio. Gyvenimo patirtis padaro mus pesimistais. Tai viena is priezasciu, kad baznyciose nedaug 40-meciu aktyviai dalyvaujanciu baznycios gyvenime; jaunimas - varomoji jega. Sukure seimas ir susidure su isbandymais, jie, deja, pasidaro santuresni. Zaviuosi ir gerbiu tuos, kurie ir turedami seimos rupescius su uzsidegimu skelbia Dievo meile pasauliui ir baznycioje: "Gerai vadovaujantys vyresnieji tebūna laikomi nusipelniusiais dvigubos pagarbos, ypač tie, kurie triūsia, skelbdami žodį ir mokydami."1Tim 5:17
|
|
|
#7 Mon May 12, 2008 11:59 am
|
|
Narys
Prisijungė: May 2008
Pranešimai: 43
|
Niekaip nesuprantu tokių klausimų -ar nereiktų kelti klausimą kas yra darni šeima ir kaip išauklėti socialų vaiką, prie ko čia "krikščioniška" šeima? Toks įspūdis, kad klausiama ką reikia daryti, kad mano šeima atitiktų kažkokius "krikščioniškus" standartus. Vienintelis svarbus dalykas šeimoje mano manymu yra pareiga ir tarpusavio pagarba, meilė ir susižavėjimas ateina ir praeina...
|
|
|
#8 Wed May 14, 2008 6:51 pm
|
|
Narys
Prisijungė: May 2008
Pranešimai: 29
|
Shrunken_Head rašė Vienintelis svarbus dalykas šeimoje mano manymu yra pareiga ir tarpusavio pagarba.
Šitie dalykai svarbūs visuose žmonių santykiuose. Šeima čia jokia išimtis.
|
|
|
#9 Thu May 15, 2008 6:47 am
|
|
Narys
Prisijungė: May 2008
Pranešimai: 43
|
Apolas rašė Šitie dalykai svarbūs visuose žmonių santykiuose. Šeima čia jokia išimtis.
Visiškai pritariu Jūsų teiginiui, tačiau išlieka klausimas -kodėl "krikščioniška" šeima? Man tiesiog nepatinka, kad vaikams nuo mažens brukamas tikėjimas antgamtiniais dalykais, neleidžiama jam pasirinkti, juk realiai vaikas -nesubrendusi asmenybė, jis tiki viskuo, ką jam teigia autoritetai -tėvai. Kitas dalykas -jei šeima yra susikūri tarpusavio pasitikėjimą, pagarbą vienas kitam, ar būtina, kad ji dar tilptų į "krikščioniškus" rėmus?
|
|
|
#10 Thu May 15, 2008 7:46 am
|
|
Narys
Prisijungė: May 2008
Pranešimai: 29
|
Shrunken_Head rašė Visiškai pritariu Jūsų teiginiui, tačiau išlieka klausimas -kodėl "krikščioniška" šeima?
Kaip žinome "krikščioniška" reiškia "panaši į Kristų". Savybės, kuriom pasižymėjo Kristus (meilė Dievui ir artimui savo) turėtų atsispindėti žvelgiant į tokią šeimą. Cituoti Man tiesiog nepatinka, kad vaikams nuo mažens brukamas tikėjimas antgamtiniais dalykais, neleidžiama jam pasirinkti, juk realiai vaikas -nesubrendusi asmenybė, jis tiki viskuo, ką jam teigia autoritetai -tėvai.
Čia nesutinku. Aš esu krikščionis ir kol mano vaikai nesubrendę jie natūraliai eina visur su manim. Jie eina į bažnyčią, aš jį supažindinu su savo požiūriu į gyvenimą. Ir nuolat klausiu, kaip tau tas sūnau atrodo, o kaip anas? Ko tu nori gyvenime? Jokios psichologinės prievartos jam netaikau, melstis neverčiu, kažkokių keistų ritualų atlikinėti taip pat. Kol jis nesubrendęs savo suvokimuose jis rinktis negali. Aš už jį atsakingas. Kai užaugs į vyrus, patys spręs kokį kelią jiems rinktis. Cituoti Kitas dalykas -jei šeima yra susikūri tarpusavio pasitikėjimą, pagarbą vienas kitam, ar būtina, kad ji dar tilptų į "krikščioniškus" rėmus?
Čia arba sąvokas painioji, arba aš nebesuprantu. Žmonės susikuria stabilius, pagarba grįstus santykius net nebūdami oficialiai susituokę. Bet tradicinė krikščioniška šeima tai yra vyras, moteris ir vaikai.
|
|
|
#11 Thu May 15, 2008 9:18 am
|
|
Narys
Prisijungė: May 2008
Pranešimai: 43
|
Kas pasikeistų jeigu atsispindėtų tik meilė artimui savo? Taip, suprantu, kad tai Jūsų požiūris į gyvenimą, tačiau vaikas -nesusiformavusi asmenybė -jis dar nesugeba apibrėžti "Dievo" sąvokos, vaikas supranta tik kad yra Dėdė, kuris seka kiekvieną jo žingsnį, iš ko dažniausiai išsivysto įvairūs kompleksai (pvz. dėl masturabacijos, arba pvz. polinkio į homoseksualumą ankstyvojo lytinio brendimo periodu ir pan.). Aš suprantu, kad gyvendami pgl savo įsitikinimus ir kartu vesdamiesi ir savo atžalas į įvairius susibūrimus ar tarnavimus, kaip Jūs tai vadinate, Jūs stengiatės įteigiate jam savo moralines vertybes, tačiau ar tai darydamas Jūs paaiškinate, kad be Jūsų tikėjimo, yra begalės alternatyvių tikėjimų ir jų atšakų (islamas, judaizmas, budizmas -tik pagrindinės) ir kad jei tas vaikas būtų gimęs keletą lygiagrečių į rytus ar vakarus, dabar Jūs vestumėtės jį į mečetę ar sinagogą ir kodėl Jūs pasirinkote tikėjimą į šį konkretų Dievą. Manau, kad kai užaugs į vyrus -rinktis jam jau bus per vėlu. Dėl šeimos sąvokos -vat ir aš truputi susipainiojau -gal galite plačiau apibrėžti kas yra "tradicinė krikčioniška šeima". Aš šeima vadinu asmenų grupę, kuriuos sieja bendri teisiniai ir/ar moraliniai įsipareigojimai (bendri vaikai irgi yra moralinis/teisinis įsipareigojimas).
|
|
|
#12 Thu May 15, 2008 1:49 pm
|
|
Narys
Prisijungė: May 2008
Pranešimai: 29
|
Shrunken_Head rašė Kas pasikeistų jeigu atsispindėtų tik meilė artimui savo? Taip, suprantu, kad tai Jūsų požiūris į gyvenimą, tačiau vaikas -nesusiformavusi asmenybė -jis dar nesugeba apibrėžti "Dievo" sąvokos, vaikas supranta tik kad yra Dėdė, kuris seka kiekvieną jo žingsnį, iš ko dažniausiai išsivysto įvairūs kompleksai (pvz. dėl masturabacijos, arba pvz. polinkio į homoseksualumą ankstyvojo lytinio brendimo periodu ir pan.).
Tikintis žmogus nelaikomas psichiškai nesveiku. Ir kokiu būdu tu čia įžvelgi tiesioginį ryšį tarp Dievo ir masturbacijos? Ta prasme, kai vaikas sužino apie Dievą jam masturbuotis užeina noras? Ar jis negali laisvai masturbuotis kai sužino apie Dievą?  Tuomet tarp tikinčiųjų turėtų būti daugiau besimasturbuojančių. Gal koks tyrimas buvo atliktas? Nemanau.. Čia greičiau tavo išvedžiojimai. Cituoti Aš suprantu, kad gyvendami pgl savo įsitikinimus ir kartu vesdamiesi ir savo atžalas į įvairius susibūrimus ar tarnavimus, kaip Jūs tai vadinate, Jūs stengiatės įteigiate jam savo moralines vertybes, tačiau ar tai darydamas Jūs paaiškinate, kad be Jūsų tikėjimo, yra begalės alternatyvių tikėjimų ir jų atšakų (islamas, judaizmas, budizmas -tik pagrindinės) ir kad jei tas vaikas būtų gimęs keletą lygiagrečių į rytus ar vakarus, dabar Jūs vestumėtės jį į mečetę ar sinagogą ir kodėl Jūs pasirinkote tikėjimą į šį konkretų Dievą.
Aš turiu teisę turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti. Aš turiu teisę auklėti savo vaikus taip kaip man tai atrodys tinkama. Tu norėtum supažindinti savo vaikus? Gerai, supažindink. Aš sprendžiu pats kada juos ir su kuom supažindinti. Cituoti Manau, kad kai užaugs į vyrus -rinktis jam jau bus per vėlu.
Tai, kad ne pervėlu. Cituoti Dėl šeimos sąvokos -vat ir aš truputi susipainiojau -gal galite plačiau apibrėžti kas yra "tradicinė krikčioniška šeima". Aš šeima vadinu asmenų grupę, kuriuos sieja bendri teisiniai ir/ar moraliniai įsipareigojimai (bendri vaikai irgi yra moralinis/teisinis įsipareigojimas).
Tavo apibrėžimas labai platus, "Mafija" irgi yra šeima. Kalbėkim paprasčiau. Du tikintys Dievu žmonės vyras ir moteris nutaria susituokti, jiems gimsta vaikai. Jei juose matomos Kristaus dorybės: meilė Dievui, jo valios vykdymas ir tarnavimas aplinkiniams. Tokia šeima yra panaši į Kristų. Tai ir krikščioniška.
|
|
|
#13 Fri May 16, 2008 8:25 am
|
|
Narys
Prisijungė: May 2008
Pranešimai: 43
|
Apolas rašė Ir kokiu būdu tu čia įžvelgi tiesioginį ryšį tarp Dievo ir masturbacijos? Ta prasme, kai vaikas sužino apie Dievą jam masturbuotis užeina noras?
Na teko skaityti tiesiog knygelių apie vaiko psichologijos raidą -kaip viena iš vaikų neorozių ir depresijos priežąsčių nurodoma ankstyvojo lytinio brendimo periodu dėl masturbacijos kylantis kaltės jausmas, kuris išsivysto dėl šeimos religinių nuostatų -masturbacija = blogis, Dievas viską mato. O šiaip statistika iškalbinga -mastubuojasi 98 proc. berniukų ir 86 proc. mergaičių.... Apolas rašė Aš sprendžiu pats kada juos ir su kuom supažindinti.
Ta prasme, jei tamstai pasiūlytų kelialapį į vaikų stovyklą, kurioje vaikas supažindinamas su pagrindinėmis mokslo teorijomis (populiariai ir paprastai), mokoma kritinio mąstymo, diskusijų pagrindinių taisyklių, argumentavimo ir pan. Tamsta nesutiktumėte ir į tokią stovyklą vaiko neleistumėte? (patikslinimas -stovykloje visiškai nekalbama apie Dievo būvimą/nebūvimą, tiesiog skatinamas kritinis mąstymas ir argumentuotas minčių reiškimas). Dėl šeimos -ok, supratau, liekame prie to, kad mūsų sąvokose skiriasi tik religijos praktikavimas, kuris priklauso nuo asmeninių įsitikinimų. sprendžiant iš Jūsų pasakymo -jeigu bent vienas iš šeimos narių nėra tikintis, (bet sakykim gerbia kito religinius įsitikinimus-netgi apsikrikštija ir priima santuokos sakramentą) -jie šeima vadintis nebegali -bent jau krikščioniška šeima negali vadintis ?
|
|
|
#14 Fri May 16, 2008 6:17 pm
|
|
Narys
Prisijungė: May 2008
Pranešimai: 29
|
Shrunken_Head rašė Na teko skaityti tiesiog knygelių apie vaiko psichologijos raidą -kaip viena iš vaikų neorozių ir depresijos priežąsčių nurodoma ankstyvojo lytinio brendimo periodu dėl masturbacijos kylantis kaltės jausmas, kuris išsivysto dėl šeimos religinių nuostatų -masturbacija = blogis, Dievas viską mato. O šiaip statistika iškalbinga -mastubuojasi 98 proc. berniukų ir 86 proc. mergaičių....
Sutinku, kad viena iš priežasčių galėtų būti. Jei tikintys tėvai, paskaitys vaikui iš Biblijos apie "Onano" nuodėmę. Atseit tikėdamiesi, kad vaikas daugiau to nebedarys, tuomet taip, situaciją jie tik užaštrins. Deja, bet būna ir taip. Cituoti Ta prasme, jei tamstai pasiūlytų kelialapį į vaikų stovyklą, kurioje vaikas supažindinamas su pagrindinėmis mokslo teorijomis (populiariai ir paprastai), mokoma kritinio mąstymo, diskusijų pagrindinių taisyklių, argumentavimo ir pan. Tamsta nesutiktumėte ir į tokią stovyklą vaiko neleistumėte? (patikslinimas -stovykloje visiškai nekalbama apie Dievo būvimą/nebūvimą, tiesiog skatinamas kritinis mąstymas ir argumentuotas minčių reiškimas).
Kur tokia stovykla? Tuoj pat užrašau abu savo vaikus. Cituoti Dėl šeimos -ok, supratau, liekame prie to, kad mūsų sąvokose skiriasi tik religijos praktikavimas, kuris priklauso nuo asmeninių įsitikinimų. sprendžiant iš Jūsų pasakymo -jeigu bent vienas iš šeimos narių nėra tikintis, (bet sakykim gerbia kito religinius įsitikinimus-netgi apsikrikštija ir priima santuokos sakramentą) -jie šeima vadintis nebegali -bent jau krikščioniška šeima negali vadintis ?
Atvirai pasakius, tai man visiškai vienodai kaip juos reikėtų vadinti. Man svarbiausia, kad jie gyventų kartu ir neskriaustų vienas kito.
|
|
|
#15 Mon May 19, 2008 8:44 am
|
|
Narys
Prisijungė: May 2008
Pranešimai: 43
|
Apolas rašė Kur tokia stovykla? Tuoj pat užrašau abu savo vaikus. 
Turiu įdėją tokią stovyklą padaryti- vakarų šalyse jos labai populiarios, būtinai paskelbsiu ir šiame forume jei tik įgyvendinsiu šią įdėją. Ir vis gi Jūs leistumėte savo vaikui bendrauti su kitokią pasaulėžiūrą turinčiais suagusiais ir vaikais, net jei tai galėtų pajudinti jo tikėjimo pamatus? Apolas rašė Man svarbiausia, kad jie gyventų kartu ir neskriaustų vienas kito.
Na iki to aš ir lenkiu -kaip ir paklausiau pirmuosiuose šios temos postuose -koks tikslas kalbėti "kas yra krikščioniška šeima", jei savrbiausia, kad šeima būtų darni ir sociali?
|
|
|
#16 Tue May 20, 2008 8:23 am
|
|
Narys
Prisijungė: Nov 2005
Pranešimai: 37
|
Shrunken_Head rašė Na iki to aš ir lenkiu -kaip ir paklausiau pirmuosiuose šios temos postuose -koks tikslas kalbėti "kas yra krikščioniška šeima", jei savrbiausia, kad šeima būtų darni ir sociali?
Čia ilgai "kramsnoti" nereikia p.Shrunken_Head tikslas kalbėti yra, nes krikščionys, kaip visuomenės grupė, yra atskirta nuo pasauliečių ( įsitikinimais, moralinėmis normomis, savitais visuomeniniais santykiais .... tt ) Taigi ši diskusija manau ir bus naudinga norintiems suprasti "krikščioniškos šeimos" ir išskirtinumą, ir tapatumą lyginant su "pasaulietine šeima". Shrunken_Head rašė Ir vis gi Jūs leistumėte savo vaikui bendrauti su kitokią pasaulėžiūrą turinčiais suaugusiais ir vaikais, net jei tai galėtų pajudinti jo tikėjimo pamatus?
Visų krikščionių tikėjimo pamatai judinami (ir bandoma nugriauti, ir bandoma patikrinti ar tikrai tvirti ) kiekvieną dieną . Ar sąmoningai vaikui "uždėti papildomą krūvį" - t.y. leisti į tokią stovyklą, kuriai vadovauja pavyzdžiui p.Shrunken_Head? Hmmmmmmmmmm???? Norėtųsi pirmiau išgirsti keletą atvirų atsakymų iš p. Shrunken_Head1) ar jis pats vedęs ir turi vaikų ? 2) kokia jo lytinė orientacija? 3)kur vertybių skalėje (tarp jų ir žmogiškų moralinių ) yra riba STOP?Gavęs Jūsų paaiškinimą motyvuotai atsakysiu į Jūsų klausimą. P.s.: aš pats: 1) esu vedęs ir Dievas davė turėti du sūnus  ; 2) esu heteroseksualus ir manau dera intymius santykius turėti tik su viena moterimi; 3) manu STOP reikia sakyti kai peržengta : " 'Mylėk Viešpatį, savo Dievą, visa savo širdimi, visa savo siela ir visu savo protu' ir 'Mylėk savo artimą kaip save patį' ".
|
|
|
#17 Tue May 20, 2008 10:36 am
|
|
Narys
Prisijungė: May 2008
Pranešimai: 43
|
Ats.: 1) Ne, esu nevedęs ir neturiu vaikų. Gyvenu su mergina "susimetęs", kitaip- turiu sugyventinę (kartu jau du metus, prieš tai 7 metus gyvenau su mergina, kurios vos nevedžiau -draugiškai išsiskyrėm supratę, kad davėm vienas kitam viską ką galėjom duoti ir iki šiol palaikom draugiškus santykius). Vaikų neturiu, nes nemanau, kad esu pakankamai subrendęs tam (man beveik 30) ir man patinka būti nepriklausomam. 2) Kaip supratote esu heteroseksualus, praktikuoju monogamiją (visada buvau ištikimas savo partnerėms-seksas su bet kuo manęs netraukia -man vienodai svarbu išorinis patrauklumas ir asmenybė, o ją įvertinti reikia daugiau laiko nei vakarėlis), kitą vertus jei mano draugė sugalvotų išbandyti seksą tryse su gera bendra drauge, dar pagalvočiau  . Ta prasme intymioje aplinkoje toleruoju viską, kas priimtina abiems pusėms, netoleruoju prievartos ir tiesiog nemėgstu, kai intymūs santykiai yra pernelyg demonstruojami ar viešinami. 3) mano kredo -"elkis su kitu taip, kaip norėtum, kad elgtusi su tavimi".
|
|
|
#18 Wed May 21, 2008 3:06 pm
|
|
Narys
Prisijungė: Nov 2005
Pranešimai: 37
|
Tas motyvuotas atsakymas (tarp kitko  esu KKB narys) Tėvai atsakingi už savo vaikus ir prieš kam nors patikint savo vaikus manau visada reikėtų būti labai atsakingu ir pirmiausiai pasistengti susipažinti su tuo asmeniu - jo pažiūrom, įsitikinimais, siekiais ...( dėl to aš Jums uždaviau ankstesnius klausimus - šiek tiek nuraminot) Iš asmeninės patirties : kartais apgailestauju, kad nepažinau Dievo iš viso kai gimė vaikai ir nuo kūdikystės neauklėjau jų krikščioniškai. Įtikėjau kai jie pradėjo eiti į mokyklą . Tada atsisakiau leisti į tikybos pamokas, kad bereikalingai nežkrauti jiems dogmų ir ribotų dogmatinių aiškinimų. Buvo pasirinkta mokyti etikos, nes nors tikėjausi juos suaugusius regėti krikščionimis, tačiau ruošiau gyventi pasaulietinėje visuomenėje (ir šiandien manau tai buvo teisingas sprendimas) . Kadangi mano vaikai jau pakankami suaugę (virš 20m.) aš manau, kad jie gali laisvai bendrauti su visais, tačiau progai pasitaikius nevengiu priminti kad dabar jie yra patys atskingi už priimamus sprendimus. Idėja praplėsti vaikų akiratį būtų sveikintina jeigu būtų bet šiokios tokios garantijos, kad tai nesujauktų jų sąmonės - !(TAI IŠSKIRTINAI MANO ASMENINĖ NUOMONĖ ĮVERTINANT IR KITUS JŪSŲ PASISAKYMUS KITOSE TEMOSE)! - šiuo požiūriu Jūs esate per daug liberalių pažiūrų, kad to neatsitiktų su krikščionių šeimoje auklėtais vaikais (pvz.: derėtų atsižvelgti ir į galimą jų tėvų konservatyvizmą ) Turiu pasiūlymą : "pažvelgti" į mus - "įsikirtusius į savo įsitikinimus" kaip į vaikus (o tai liudija ir Šventraštis: Visiems, kurie Jį priėmė, Jis davė galią tapti Dievo vaikais - tiems, kurie tiki Jo vardą, kurie ne iš kraujo, ne iš kūno norų ir ne iš vyro norų, bet iš Dievo gimę. (Jn 1:12-13) ) ir parodyti kantrybę , pabūti šiam forume ilgėliau, bei praplėsti mūsų akiratį savo žiniomis. V.
|
|
|
#19 Mon May 26, 2008 8:45 am
|
|
Narys
Prisijungė: May 2008
Pranešimai: 43
|
Absoliučiai sutinku, kad tėvai turi būti atsakingi už savo vaikus ir labai džiaugiuosi, kad jūs taip vėlai atradote religiją -tikiuosi Jūsų vaikai spėjo paagti iki to amžiaus, kai sugeba atsirinkti tai ką jiems sako suagusieji. Dar vienas klausimukas -ar Jūsų vaikai tikintys asmenininiu Dievu? Nebandėt su jais padiskutuoti kodėl jie tiki arba ne be išankstinio nusistatymo? Kokių garantijų, kad tai apie kas būtų dėstoma sakykim tokioje kritinio mąstymo stovykloje "nesujauks jų sąmonės" asmeniškai pavyzdžiui Jūs norėtumėte? Sakykim jei aš išplatinčiau tokį skelbimą: "Dėmesio, visus žingeidžius 12-16 metų vaikus kviečiame į vasaros stovyklą, kurioje bus organizuojami sveiko gyvenimo būdo, narkotinių ir psichotropinių medžiagų žalos organizmui, lytinio švietimo, kritinio argumentuoto mąstymo, paskutinių mokslo pasiekimų,religijotyros, filosofijos ir diskusijų meno ir pan. seminarai, biologijos, chemijos praktiniai užsiėmimai" tai apačioje aš dar turėčiau pridėti disklaimerį smulkiomis raidelėmis: "Dėmesio ypatingai religingiems tėveliams -grįžęs iš šios stovyklos Jūsų vaikas gali pradėti uždavinėti "neparankius" klausimus ir gali sušlubuoti Jūsų atžalos religiniai įsitikinimai"?
Kas dėl mano asmeninių motyvų būti šiame forume -aš galbūt irgi noriu praplėsti savo požiūrį ir surpasti kodėl žmonės vis dar tiki antgamtiniais dalykais. Mokydamasis aš gyvenau Kaune, Laisvės al. dažnai kalbindavo įvairūs sektantai, jei tik turėdavau laiko -visada su jais padiskutuodavau -nemanau, kad "atverčiau" kažkurį -per daug gilus fanatizmas, tačiau tai duodavo peno mano pamąstymas, man tai lyg hobis -religijos kaip visuomenės fenomeno studijavimas. Suku link to, kad akiratį reikia plėsti pačiam -domėtis, skaityti, neužsidaryti savo mažoj bendruomenėj su vienminčiais, o ieškoti alternatyvių paaiškinimų ir nagrinėti visus galimus variantus.
|