Kauno Krikščionių Bažnyčios diskusijų lenta

Pta rašė

Jo - tikybos mokytojai - visikai nereikalingi ir gadina visa sistema!

aga galetu vietoj tikybos ir etikos padaryti kokia religijotyra, butu daug idomiau ir naudingiau..

Kai pasiliekama to laikmecio mokslo ( bendrasis issilavinimas) lygmenyje, nepriklausomai kiek klasiu baiges, tai tik parodo, kad progreso nera... gyvenama buvosioje sistemoje... su visais reliktais
bendras isilavinimas tai nereiskia tik keli dalykai ( pav.: matematika, fizika - tai kas man patiko ir sekesi) bendras isilavinimas igi apima visas sritis.
Taigi, jei kurioje stityje kai kas ir gali pasididziuoti... 7kl.lygiu ( as cia kaip pav. ir etikeciu neklijuoju) tai kitose srityse... ko gero reiktu susibalansuoti.

Tikybos pamokos is esmes butu neblogai, jei butu mokoma tikejimo.
O mano mintis buvo tai , kad kai kurios disciplinos stipriai susikerta tarpusavyje... cia as apie bendra isilavinima tai ko siandien moko mokykloje.

rytis b rašė

Tikybos pamokos is esmes butu neblogai, jei butu mokoma tikejimo.
O mano mintis buvo tai , kad kai kurios disciplinos stipriai susikerta tarpusavyje... cia as apie bendra isilavinima tai ko siandien moko mokykloje.

Cia jau turbut apie bilologija ir tikyba kalbi
O tai ko moko per tikyba?..

grybukas rašė

Cia jau turbut apie bilologija ir tikyba kalbi
O tai ko moko per tikyba?..

cia apie visas sias disciplinas, aisku kad ne apie matematika...

rytis b rašė

Kai pasiliekama to laikmecio mokslo ( bendrasis issilavinimas) lygmenyje, nepriklausomai kiek klasiu baiges, tai tik parodo, kad progreso nera... gyvenama buvosioje sistemoje... su visais reliktais
bendras isilavinimas tai nereiskia tik keli dalykai ( pav.: matematika, fizika - tai kas man patiko ir sekesi) bendras isilavinimas igi apima visas sritis.

Nu tai trumpiau galima issakyti - erudicija. Tik erudicija nuo sistemos nepriklauso
O del fizikos ir matematikos... Smarkiai abejoju tavo sekme tuose dalykuose.

rytis b rašė

Taigi, jei kurioje stityje kai kas ir gali pasididziuoti... 7kl.lygiu ( as cia kaip pav. ir etikeciu neklijuoju) tai kitose srityse... ko gero reiktu susibalansuoti.

Tu vis ta pacia savoka - "erudicija" bandai istempti iki keliu sakiniu. Be abejo - siaura specializacija kazkokioj srity nera erudicijos dalis, bet tai netrukdo kazkokios srities specialistui buti eruditu.

rytis b rašė

Tikybos pamokos is esmes butu neblogai, jei butu mokoma tikejimo.

Mokyti tikejimo? Tai butu tas pats kas mokyti naivumo!

rytis b rašė

O mano mintis buvo tai , kad kai kurios disciplinos stipriai susikerta tarpusavyje... cia as apie bendra isilavinima tai ko siandien moko mokykloje.

Taip - tikyba ir mokslas - nesuderinami! Jei dar ir pamokas surengia tokia tvarka: Fizika, chemija, tikyba, biologija... tada - tikra nesamone!

Pta rašė

Nu tai trumpiau galima issakyti - erudicija. Tik erudicija nuo sistemos nepriklauso:wink:

Sistemoje yra ideologija, tais laikais tai labai stipriai isryskejo...
Jei tam tikra ideologija isitvirtina, apima keleta kartu, tai butinai tures itakos mentalitetui, arba tos tautos samonei... As nekalbu apie ivdividus ar tam tikras grupes, kurios naturaliai egzistuoja, kaip issiskiriantis elemetas... butinos isismtys
Mes dabar gyvename pereinamu laikotarpiu... taip as manau. Taip pat noreciau patikslinti, kad ideologija nebutinai turi buti politizuota (cccp) ar tureti religini atspalvi (islamistines valstybes), tai gali buti tam tikru vertybiu deklaravimas...
Taigi, sistemos ideologija turi itakos bendrajam isilavinimui ( vertybes sodinamos i idivido samprata)

Pta rašė

Taip - tikyba ir mokslas - nesuderinami! Jei dar ir pamokas surengia tokia tvarka: Fizika, chemija, tikyba, biologija... tada - tikra nesamone!

Matai: Fizika, chemija, TSRS istorija, biologija (zmogus is bezdziones), Lietuviu - su Majakovskio eilerastukais... tada - tam tikras isilavinimas... su ideologijos atspalviais...
Mes, kaip karta, turejom galimybe napasilikti tame mesle... teko pakoreguoti tam tikras bendro isilavinimo zinias...

rytis rašė

Taip pat noreciau patikslinti, kad ideologija nebutinai turi buti politizuota (cccp) ar tureti religini atspalvi (islamistines valstybes), tai gali buti tam tikru vertybiu deklaravimas...
Taigi, sistemos ideologija turi itakos bendrajam isilavinimui ( vertybes sodinamos i idivido samprata)

Tai nereiskia, kad ir kokia bebutu politizuota santvarka, tai jau joje absoliuciai nera vertybiu, kurios islieka vertybemis ir nepolitizuotoje santvarkoje. Pvz.: Objektyviai ziurint - vidurines mokyklos abiturientai CCCP laikais Europineje dalyje (Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje) buvo labiau issilavine nei dabartiniai abiturientai, nors dabartiniams mokiniams salygos zymiai geresnes. Tai galima pamatyti palyginus abiturientu ta pacia erudicija.

rytis rašė

Matai: Fizika, chemija, TSRS istorija, biologija (zmogus is bezdziones), Lietuviu - su Majakovskio eilerastukais... tada - tam tikras isilavinimas... su ideologijos atspalviais...

Na vietoj TSRS istorijos irasius "tikyba" tik blogiau pasidare, nes "pseudoreligija" pakeista "gryna religija"... O Lietuviu k. su Majakovskio eilerasciais...
Vienu momentu rase delfyje paie tai, kad lietuviai gana aukstai vertinami uz bent dvieju uzsienio kalbu zinojima, kaip daugumoje ES saliu, zmones zino tik po viena

rytis rašė

Mes, kaip karta, turejom galimybe napasilikti tame mesle... teko pakoreguoti tam tikras bendro isilavinimo zinias...

Meslas buvo ne del ziniu kiekio ar kokybes, o del politizavimo arba valdanciosios klikos dogmu budingu ir visoms religijoms.

Pta rašė

Tai nereiskia, kad ir kokia bebutu politizuota santvarka, tai jau joje absoliuciai nera vertybiu.

Taip pilnai sutinku, kokia bebutu sistema, joje visada bus tam tikros vertybes.

Pta rašė

Tai galima pamatyti palyginus abiturientu ta pacia erudicija. :wink:

Cia jau truputi kvepia nostalgija tu laiku
visais laikais visko buvo ir yra... taigi isvesti kazkoki sulyginima... gana subiektyvu... tai jau ne faktai...

Pta rašė

"tikyba" tik blogiau pasidare, nes "pseudoreligija" pakeista "gryna religija"...

Visais laikais buvo tikinciu, bei netikinciu, pseudotikinciu... ir pseudo netikinciu... taigi nieko naujo po sia saule... procentai tik skiriasi...
Cia as asmeniskai tarp tu kurie buvo netikintys... ir siandien tikintys..
Taigi ne ideologija, ar religine priklausomybe apsprendzia, bet santykiai ir rysys... tai kas gal kiek ir nusako tikincio skirtumus nuo religinio.
Bet velgi, tai sunkia suvokiami skirtumai zmogui kuris netiki... arba kitaip pasakius zino kazka,praktikuoja kai ka - tai netgi ir religiniu aspektu...
Gyvenimas ir ko gero, gyvenimo pabaiga, daugiau parodo kas yra tikra o kas tariama.
Tai vienas is paaiskinimu kodel zmogui duotas vienas gyvenimas, kuri tenka pragyventi... tai procesas kurio prasukti antrakart neteks

Pta rašė

rytis rašė

Mes, kaip karta, turejom galimybe napasilikti tame mesle... teko pakoreguoti tam tikras bendro isilavinimo zinias...

Meslas buvo ne del ziniu kiekio ar kokybes, o del politizavimo arba valdanciosios klikos dogmu budingu ir visoms religijoms.

Is dalies sutinku, netgi ir kalbant apie religijos itaka.
Vis delto tureciau patikslinti, kad as turiu tam tikra poziuri asmeniskai, i bet kokia sistema, religine ar ne... kur bandoma primesti tam tikra ideologia, kaip štampa, visuomenei (tradicija, letuviskas nuosirdus: "kaip radom, taip paliksim"), ismetant amens laisve pasirinkti... bet koki smegenu plovima ar prievarta... Vartotojiska visuomene tai irgi kazkiek turi... tai taip pat ideologija.

rytis rašė

Cia jau truputi kvepia nostalgija tu laiku
visais laikais visko buvo ir yra... taigi isvesti kazkoki sulyginima... gana subiektyvu... tai jau ne faktai...

Faktai tokie: CCCP laikais is mokyklos iseidavo turintys privaloma bendraji issilavinima (bent apie europine dali kalbu), dabargi gali po mokyklos likti visiskas debilas, nes niekas nesuinteresuotas tuo. kaikuriais atzvilgiais mokyklose sudaromos vos ne siltnamio salygos nesimokymui, tik retos mokyklos (pvz Kaune,: Ausros, Rasos, Saule ir dar kelios gimnazijos) suteikia gan auksto lygio zinias. Daugelyje kitu mokyklu situacija - klaiki. Tai - faktai! Masiskas pinigu stygius ir mokytoju algu nepakankamumas smarkiai sumazino issilavinimo lygi. Be to dar atsirado tokie dalykai kaip... Specializacija, t.y. mokinys pasirenka mokymosi lygi. Kitaip kalbant - jis gali istisose srityse nieko neismanyti, o tai reiskia, kad erudito is jo nesigaus. ...tikyba - dar vienas blogis! Mokykla turi teikti tik patikrintas ir aiskias zinias, o si "disciplina" priestarauja tam savo esme.

rytis rašė

Visais laikais buvo tikinciu, bei netikinciu, pseudotikinciu... ir pseudo netikinciu... taigi nieko naujo po sia saule... procentai tik skiriasi...
Cia as asmeniskai tarp tu kurie buvo netikintys... ir siandien tikintys..
Taigi ne ideologija, ar religine priklausomybe apsprendzia, bet santykiai ir rysys... tai kas gal kiek ir nusako tikincio skirtumus nuo religinio.
Bet velgi, tai sunkia suvokiami skirtumai zmogui kuris netiki... arba kitaip pasakius zino kazka,praktikuoja kai ka - tai netgi ir religiniu aspektu...
Gyvenimas ir ko gero, gyvenimo pabaiga, daugiau parodo kas yra tikra o kas tariama.
Tai vienas is paaiskinimu kodel zmogui duotas vienas gyvenimas, kuri tenka pragyventi... tai procesas kurio prasukti antrakart neteks

Filosofizmai persunkti pesimizmu, fatalizmu ir pn.!

rytis rašė

[..]



Is dalies sutinku, netgi ir kalbant apie religijos itaka.
Vis delto tureciau patikslinti, kad as turiu tam tikra poziuri asmeniskai, i bet kokia sistema, religine ar ne... kur bandoma primesti tam tikra ideologia, kaip štampa, visuomenei (tradicija, letuviskas nuosirdus: "kaip radom, taip paliksim"), ismetant amens laisve pasirinkti... bet koki smegenu plovima ar prievarta... Vartotojiska visuomene tai irgi kazkiek turi... tai taip pat ideologija.

O kur tu matei laisve pasirinkti religijoje/tikejime?
"Vartotojiskoji visuomene" bent turi pasirinkima - ka vartoti, o tai gana didele laisve!

Del isilavinimo, siu ir tu laiku - nesigincysiu. Gal tai daugiau asmeniniai patyrimai... mokiausi ne vienoje mokykloje... seni laikai; trys sunus ... sie laikai ... nu dar pazystu viena... kita (gana nemazai) ... bet tai pakankamai mazas procentas, kad konkriaciai galeciau, ka teigti ar gincytis

Trikyba, jei paziuresime akademiskai, tai nera blogis... kaip ir visa eiledalyku... juk mes gincijames del zmogaus( sukurimas ar evoliucija) ...aisku kaip ir kiekvienas destomas dalykasd priklauso nuo programos ir to kuris desto.
(tarp kitko, savo vaiku mes neleidome i tikyba mokykloje)


Dalis yvertinta kaip "pesimizmas" tai tau si dalis taip skamba, taip girdi ir kitaip negali ir buti. Bet tai ka as parasiau - as tame turiu ir vilti ( tikejima) ir gyvenima... ir tame nieko tragisko, tik kartasis pries kai ka darydamas susimastau...ka tai atnes... nes kaip ir minejau su faktais reikia skaitytis...o gal pas jus kitaip... keli gyvenimai ir galimybe prasukti is naujo ?

Pta rašė

O kur tu matei laisve pasirinkti religijoje/tikejime?
"Vartotojiskoji visuomene" bent turi pasirinkima - ka vartoti, o tai gana didele laisve!

Kiek suvokiu, klausimas krikscionybei?
Bet juk klausimas apie gyvenima, kuri mes turime.
Vartojime - daugiau pasirinkimu - naudoti, neneudoti.
Gyvenime vienas pasirinkimas- gyventi. Ir tame palikta laisve, pasirinkti arba atmesti...

rytis rašė

Del isilavinimo, siu ir tu laiku - nesigincysiu. Gal tai daugiau asmeniniai patyrimai... mokiausi ne vienoje mokykloje... seni laikai; trys sunus ... sie laikai ... nu dar pazystu viena... kita (gana nemazai) ... bet tai pakankamai mazas procentas, kad konkriaciai galeciau, ka teigti ar gincytis

Tai ne tik asmeniniai patyrimai ir ne tik - asmenine nuomone. Mokyklu aprupinimas ir pedagogu statusas, CCCP laikais buvo zymiai geresnis. Tai yra viena is svarbiausiu kokybisko issilavinimo sudedamuju daliu. Tai yra objektyvu, vadinasi - faktas.

rytis rašė

Trikyba, jei paziuresime akademiskai, tai nera blogis... kaip ir visa eiledalyku... juk mes gincijames del zmogaus( sukurimas ar evoliucija) ...aisku kaip ir kiekvienas destomas dalykasd priklauso nuo programos ir to kuris desto.

Nedidele spausdinimo klaidele ir gana kurioziska prasme (trick - triukas, pokstas angliskai) tai - "pokstavimas, jei paziuresime akademiskai,..."
Nesvarbu.
I tikyba akdemiskai paziureti neiseina, nes tai reikstu - "mokyma nemoksiskumo". Kaip sakiau, mokykla turi mokyti patikrintu dalyku, padeti suvokti pasauli toks koks jis yra, o ne toki kokiu noretusi tiketi. Paskui nepagristas tikejimas roziniu pasauliu daznai baigiasi savizudybemis, kai suvokiama, kad tas pasaulis kuriuo tiketa nera toks. Tikyba - priestaravimas realybei.

rytis rašė

(tarp kitko, savo vaiku mes neleidome i tikyba mokykloje)

Na turint seimoje nuosava vienokios tikejimo pakraipos pastoriu, tai kitokios tikejimo pakraipos "mokytojai" - nepageidautini! Tai - suprantama!

rytis rašė

Dalis yvertinta kaip "pesimizmas" tai tau si dalis taip skamba, taip girdi ir kitaip negali ir buti. Bet tai ka as parasiau - as tame turiu ir vilti ( tikejima) ir gyvenima... ir tame nieko tragisko,

Kaip tai nera? Viltis ir reiskia, kad pasaulis yra tragiskai nemalonus, bet va yra viltis, kad kazkas kazkur bus geriau ir ta viltis (tikejimas) niekuo nepagrista.

rytis rašė

tik kartasis pries kai ka darydamas susimastau...ka tai atnes... nes kaip ir minejau su faktais reikia skaitytis

Trumpiau - dievas cia kaip jau ir nedalyvauja

rytis rašė

...o gal pas jus kitaip... keli gyvenimai ir galimybe prasukti is naujo ?

Pas ka "pas jus"?

rytis rašė

Kiek suvokiu, klausimas krikscionybei?

Ne. Klausimas visoms religijoms/tikejimams.

rytis rašė

Bet juk klausimas apie gyvenima, kuri mes turime.

taip - klausimas apie realybe, kuria neigia betkoks tikejimas/religija.

rytis rašė

Vartojime - daugiau pasirinkimu - naudoti, neneudoti.
Gyvenime vienas pasirinkimas- gyventi. Ir tame palikta laisve, pasirinkti arba atmesti...

Taigi - tikejime/religijoje laisviu nera. Jei manai, kad paskutiniai du sakiniai apibudina krikscionybe (viena is tikejimu/religiju), tai klysti! Krikscionybeje nesuteikiama laisve gyventi, tai - prievole, nes savizudziai netoleruojami kaip ir daug kas. Atmesti gyvenimo krikscionybeje negalima.

Taigi patarimas , kai skaitai nusimesk isankstini nusistatyma kad esi puolamas , kritikuojamas... nu ir pan.
Del isilavinimo kai rasiau, tai po to pabreziau kad tai daugiau mano asmeninis patyrimas... ir visiskai nesiginciju...

Kalbant del tikybos - jei ziuresime bendrojo isilavinimo lygmenyje, tia juk mokslas neturetu uzsimerkti ir saukti kad ten nieko nera, kai kazkas yra. Zmonijos istorijos raidojen, tikejimo dievu klausimas turi neabejotinai didele reiksme, kiekvienoje tautoje, kulturoje...laikmetyje, su faktais reikia skaitytis.
Pas jus Kaip tai nera? Viltis ir reiskia, kad pasaulis yra tragiskai nemalonus, bet va yra viltis, kad kazkas kazkur bus geriau ir ta viltis (tikejimas) niekuo nepagrista.
Pas jus - pas netikincius... cia kol kas tik du atstovai.

Tai tavo pastebejimas, gana religingas, ir nesutinka nei su evangelija, nei su visu Dievo zodziu.
kapstydamasis po religijas prasilenksi su tikejimu
kad ir kaip tu tai bandai suplakti i viena... bet is esmes tai skiriasi, tikejimas ir religija.
Kam Jezus gyde zmones? Uz viska dekoti...

Pta rašė

Taigi - tikejime/religijoje laisviu nera. Jei manai, kad paskutiniai du sakiniai apibudina krikscionybe (viena is tikejimu/religiju), tai klysti! Krikscionybeje nesuteikiama laisve gyventi, tai - prievole, nes savizudziai netoleruojami kaip ir daug kas. Atmesti gyvenimo krikscionybeje negalima.

Klausimas: "Ar nors kiek siuo klausimu mastai blaiviai?"

rytis rašė

Taigi patarimas , kai skaitai nusimesk isankstini nusistatyma kad esi puolamas , kritikuojamas... nu ir pan.
Del isilavinimo kai rasiau, tai po to pabreziau kad tai daugiau mano asmeninis patyrimas... ir visiskai nesiginciju...

Kai nuomones kardinaliai nesutampa (ne pradejus, o jau gerokai padiskutavus), tai apie koki "isankstini nusistatyma" kalbi?

rytis rašė

Kalbant del tikybos - jei ziuresime bendrojo isilavinimo lygmenyje, tia juk mokslas neturetu uzsimerkti ir saukti kad ten nieko nera, kai kazkas yra. Zmonijos istorijos raidojen, tikejimo dievu klausimas turi neabejotinai didele reiksme, kiekvienoje tautoje, kulturoje...laikmetyje, su faktais reikia skaitytis.

Kokius gali pateikti faktus, kad "kazkas yra", kad mokslas negaletu saukti, jog to "kazko" nera? Su kokiu "tikejimo faktu" mokslas turi skaitytis?

rytis rašė

rytis rašė

...o gal pas jus kitaip... keli gyvenimai ir galimybe prasukti is naujo ?...
Dalis yvertinta kaip "pesimizmas" tai tau si dalis taip skamba, taip girdi ir kitaip negali ir buti. Bet tai ka as parasiau - as tame turiu ir vilti ( tikejima) ir gyvenima... ir tame nieko tragisko,

Pta rašė

Pas jus Kaip tai nera? Viltis ir reiskia, kad pasaulis yra tragiskai nemalonus, bet va yra viltis, kad kazkas kazkur bus geriau ir ta viltis (tikejimas) niekuo nepagrista.

Pas jus - pas netikincius... cia kol kas tik du atstovai.

Pas netikinciuosius nera keliu gyvenimu, cia nebent pas kitokius tikinciuosius (krisnaitus, budistus, iduistus, ...) yra reinkarnacijos, bet tai nera netikintys Ne tuo adresu rasai.
Beje kodel sukeitineji atsakymus?

rytis rašė

Tai tavo pastebejimas, gana religingas, ir nesutinka nei su evangelija, nei su visu Dievo zodziu.

Dar susimusk su savimi, apsispardyk, apsispajudyk kad jau taip priestarauji pats sau Cia rimtas patarimas, nes gal tik daejes iki krastutinumu, suvoksi visa savo pasakymo kvailuma.

rytis rašė

kapstydamasis po religijas prasilenksi su tikejimu
kad ir kaip tu tai bandai suplakti i viena... bet is esmes tai skiriasi, tikejimas ir religija.

Neizvelgiu jokio esminio skirtumo!

rytis rašė

Kam Jezus gyde zmones? Uz viska dekoti...

Ir ka uz tas ligas smerkti?

rytis rašė

Pta rašė

...Krikscionybeje nesuteikiama laisve gyventi, tai - prievole...

Klausimas: "Ar nors kiek siuo klausimu mastai blaiviai?"

Klausimas atgal - O ar isvis mastai?

Pta rašė

[..]
Klausimas atgal - O ar isvis mastai?

O tai ka, juk klausima tai ismasciau :wink:

[quote=rytis][..]



O tai ka, juk klausima tai ismasciau [/quote:261565b351]
Ta tavo - "ismasciau" visada dedu i kabutes [/quote=rytis]

Pta rašė

Ta tavo - "ismasciau" visada dedu i kabutes

Susidaro ivaizdis kad pats turi daugiau aksiomu
Tik siuo atveju tai butu galima ivardinti: isankstinis nusistatymas, nepaliekant sau teises isgirsti ir tuo labiau kazka priimti is asmens, kuris teigia kad jis tikintis?

rytis rašė

[..]


Susidaro ivaizdis kad pats turi daugiau aksiomu
Tik siuo atveju tai butu galima ivardinti: isankstinis nusistatymas, nepaliekant sau teises isgirsti ir tuo labiau kazka priimti is asmens, kuris teigia kad jis tikintis?

Kodel tu manai, kad tai - "teise"? Ir kodel tu manai, kad as atsisakau kokiu nors teisiu?
Del aksiomu... Tai greiciau yra teorema, kuri ne karta yra irodyta

Pta rašė

Kodel tu manai, kad tai - "teise"? Ir kodel tu manai, kad as atsisakau kokiu nors teisiu?
Del aksiomu... Tai greiciau yra teorema, kuri ne karta yra irodyta

Jei teorema, tai tikriausia turinti isimtis ir ko gero nemazai
Manau, kadangi mastau, nors kartais kitokiu budu, negu pats - man atrodo, kad visi kazkiek mastom
Bendrauti su visiskai nemastanciais butu, paprasciausia, kvaila
Bet taisykles ( kurios nesvarstomos), riboja teises, nors is esmes zmogus laisvas daryti pasirinkimus, bei sulauzyti taisykles.

rytis rašė

Jei teorema, tai tikriausia turinti isimtis ir ko gero nemazai

Teorema nera taisykle, o taisykle nera teorema. Maisaisi Teoremos tam ir kuriamos, kad jose nebutu isimciu. Jei isimciu vis tik atsiranda - teorema neirodyta, neuzbaigta arba isvis - bloga. As kalbejau apie irodyta teorema.

rytis rašė

]b]Manau, kadangi mastau, nors kartais kitokiu budu, negu pats - man atrodo, kad visi kazkiek mastom

Manymas yra mastymo dalis, bet pas tikinciuosius ta dalis buna nykstamai maza, todel ir sakyti, jog jie masto - neiseina

rytis rašė

Bendrauti su visiskai nemastanciais butu, paprasciausia, kvaila

Su psichikos negalia turinciais bendraujantys priziuretojai taip niekada nepasakytu.

rytis rašė

Bet taisykles ( kurios nesvarstomos), riboja teises, nors is esmes zmogus laisvas daryti pasirinkimus, bei sulauzyti taisykles.

Taigi - "taisykles kurios nesvarstomos"=dogmos yra tik religijose/tikejimuose, todel tik tikejimai/religijos riboja teises

Pta rašė

Teorema nera taisykle, o taisykle nera teorema. Maisaisi :wink: Teoremos tam ir kuriamos, kad jose nebutu isimciu. Jei isimciu vis tik atsiranda - teorema neirodyta, neuzbaigta arba isvis - bloga. As kalbejau apie irodyta teorema. :wink:

Viljamas iš Ockham kaimelio Anglijoje :idea: tikintis i Dieva zmogus.

Pta rašė

Manymas yra mastymo dalis, bet pas tikinciuosius ta dalis buna nykstamai maza, todel ir sakyti, jog jie masto - neiseina

Nu matai cia jau pats palieki tiksluma ir naudoji hiperboles
Vis čia mes žmones, nors kai kurie sakosi, kad jie is beždžionės

Pta rašė

Taigi - "taisykles kurios nesvarstomos"=dogmos yra tik religijose/tikejimuose, todel tik tikejimai/religijos riboja teises

Taigi, gražiai priestarauji sau, bet tai gana logiska, guldoma galva uz idėją - "Dievo nėra".

rytis rašė

Pta rašė

Teorema nera taisykle, o taisykle nera teorema. Maisaisi Teoremos tam ir kuriamos, kad jose nebutu isimciu. Jei isimciu vis tik atsiranda - teorema neirodyta, neuzbaigta arba isvis - bloga. As kalbejau apie irodyta teorema.

Viljamas iš Ockham kaimelio Anglijoje tikintis i Dieva zmogus.

Ir ka? Kokia jis teorema irode? (Okamo principas nera teorema )
Beje, Okamas gerai "pasisiukslino" to paties tikejimo atzvilgiu

rytis rašė

Pta rašė

Manymas yra mastymo dalis, bet pas tikinciuosius ta dalis buna nykstamai maza, todel ir sakyti, jog jie masto - neiseina

Nu matai cia jau pats palieki tiksluma ir naudoji hiperboles
Vis čia mes žmones, nors kai kurie sakosi, kad jie is beždžionės

Tikslumas niekur nepaliekamas... Nesi girdejas apie artutinumu skaiciavimus, priartejimu, artutiniu kvadratu metoda? Cia metodai skirti kaip tik tikslumui... O del zmoniu is bezdziones... Nu bezdziones bent jau turi toki organa kaip smegenys ir is ju kile zmones naudojasi tuo organu, o tikintieji... Nera minima jokiuose sventrasciuose, kad dievas kam nors (molio gabalui) butu daves prota, smegenis ar pn.- tik dvasios pripusti

rytis rašė

Pta rašė

Taigi - "taisykles kurios nesvarstomos"=dogmos yra tik religijose/tikejimuose, todel tik tikejimai/religijos riboja teises

Taigi, gražiai priestarauji sau, bet tai gana logiska, guldoma galva uz idėją - "Dievo nėra".

Kurioj vietoj priestaravimas? Ar cia tik tu "izvelgi"?

Priestaravimas tame, kad ,pta, tapatini religija ir tikejima. O tai visiskai skirtingi dalykai.

Pta rašė

[..]

Tikslumas niekur nepaliekamas... Nesi girdejas apie artutinumu skaiciavimus, priartejimu, artutiniu kvadratu metoda? Cia metodai skirti kaip tik tikslumui...

Luko 10;21 Tą valandą Jėzus pradžiugo Dvasia ir tarė: “Aš šlovinu Tave, Tėve, dangaus ir žemės Viešpatie, kad paslėpei tai nuo išmintingųjų ir gudriųjų, o apreiškei mažutėliams. Taip, Tėve, nes Tau taip patiko.

Pritariu siam Jėzaus teiginiui. Ir tikrai šlovinu savo TĖVĄ DANGUJE.
Matau, kad išmintingieji ir gudrieji to nesupranta.