Dievas didesnis už visus milžinus

Kenneth HAGIN

"Siųsk vyrus, po vieną vyresnįjį iš kiekvienos giminės, išžvalgyti Kanaano žemės, kurią duosiu izraelitams" (Sk. 13:2).

Dievas liepė Mozei pasiųsti dvylika žvalgų į Kanaano žemę, kad jie išžvalgytų tą kraštą. Dievas taip pat pasakė, kad ta žemė priklauso Izraelio vaikams. "Žemė yra jūsų", - sakė Dievas. "Jūs galite eiti ir užimti ją. Nė vienas neatsilaikys prieš jus. Kiekviena vieta, kur jūsų koja atsistos, bus jūsų (Pak. įst. 11:24). Dešimt žvalgų sakė: "Mes negalime eiti prieš tas tautas, nes jos už mus stipresnės" (Sk. 13:32).

Panašios situacijos būna ir šiandien. Pastorius atsistoja prieš visą bažnyčią ir praneša apie naujos bažnyčios projektą. Atsiranda tokių, kurie staiga pašoka ir pasako: "Mes to nepajėgsime". Taigi ir šiandien mes turime tokių, kaip tie dešimt žvalgų, kurie netiki, kad galima padaryti tai, ką Dievas sako.

Dievas sako: "Jūs išgydyti Jėzaus Kristaus žaizdomis", bet jie sako: "Ne, išgydymai nebeveikia nuo to laiko, kai mirė paskutinis apaštalas". Toks neigiamas mąstymas nėra naujiena. Velnias tai naudoja iš pat pradžių.

Toliau pažvelkime, ką dar pasakė dešimt žvalgų. Sk. 13:34 "Ten matėme milžinus iš Anako giminės, ir mes buvome prieš juos kaip žiogai, ir tokie mes buvome jų akyse".

Daug žmonių turi "žiogo" mąstyseną. Kitaip tariant, visi aplink yra didesni už juos. Tavo gyvenime gali būti milžinų ir tu gali jaustis labiausiai apgailėtinu ir menku asmeniu. Bet jeigu Dievas sako, kad tu gali kažką padaryti, vadinasi tu iš tikrųjų gali.

Dievo žodis sako, kad žemė yra mūsų. Mums nereikia bijoti milžinų ir jaustis menkais ar apgailėtinais.

Dievo žodis sako, ". . . nes Tas, kuris jumyse, didesnis už tą, kuris pasaulyje" (1Jon. 4:4). Nuo tada, kai Jėzus tavyje, tu daugiau nebesi žiogas. Tu gali jaustis kaip žiogas ir tau gali atrodyti, jog negali kovoti prieš tau metamus iššūkius, bet jeigu Jėzus tavyje - tu esi daugiau nei nugalėtojas. Tačiau viskas priklauso nuo tavo požiūrio ir nuo to, kaip tu reaguoji į visas situacijas.

Atkreipkite dėmesį, kad tie dvylika žvalgų ėjo vienas šalia kito ir kartu matė tą pačią šalį. Jie matė visi tą patį ir sugrįžę pranešė apie žemę. Taigi paskaitykime Skaičių 13 skyriuje, ką jie pranešė sugrįžę. Sk. 13:26, 27 "Žvalgai, apėję visą šalį, sugrįžo po keturiasdešimt dienų pas Mozę, Aaroną ir izraelitus į Kadesą, į Parano dykumą. Jie papasakojo visiems, ką sužinojo, ir parodė to krašto vaisius".

Jie parnešė įvairių to krašto vaisių ir pasakė: "Tikrai ta žemė plūsta pienu ir medumi". Pasakius šiuolaikiškai: "Žemėje yra aukso ir naftos". Turėdamas aukso ar naftos, gali gauti viską, ko tau reikia. Taigi tai buvo gera vieta. Joje buvo visko, ko jiems reikėjo.

Jie sugrįžo su nuostabia žinia ir visi dvylika sakė: "Tai puiki vieta". Visi jie papasakojo būtent tai, ką Dievas buvo pasakęs apie tą šalį. Bet tada dešimt iš tų dvylikos žvalgų išreiškė savo neigiamą požiūrį dėl tos žemės.

Dievas tuos dešimt žvalgų buvo pašaukęs ypatingai misijai, o jie, tik įpusėję, pradėjo neigiamai mąstyti. Jie sakė: ". . . jos gyventojai yra stiprūs, miestai dideli, apjuosti mūro sienomis. Ten matėme ir Anako palikuonių" (Sk. 13:28).

Apaštalas Paulius laiške galatams sako: "Nepavarkime daryti gera" (Gal. 6:9). Kitaip tariant, nepradėk neigiamai mąstyti mūšiui tik įpusėjus, nes tai atneš sužlugimą ir pralaimėjimą.

Tik du žvalgai buvo ramūs ir turėjo tikėjimą savo širdyse. Tai Kalebas ir Jozuė. Kalebas tikėjo tuo, ką Dievas buvo pasakęs, kad žemė yra jų ir jie pajėgūs ją užimti. Jis atsistojo ir pasakė: "Eikime ir užimkime tą žemę, nes mes esame pajėgūs juos nugalėti" (Sk. 13:31). Bet kiti žmonės Kalebui atsakė: "Mes negalime eiti prieš tas tautas, nes jos už mus stipresnės" (Sk. 13:32). Taigi ką jie galėjo padaryti? Rom. 8:31 sako: "Jei Dievas už mus, tai kas gi prieš mus?"

Tu turėsi mūšių kiekvieną dieną savo gyvenime. Kai kurie žmonės mano, jog atgimę iš aukšto, pripildyti Šventosios Dvasios ir vaikščiodami tikėjime, jie niekada neturės jokių problemų ir sunkumų. Tačiau toks mąstymas yra priešingas Dievo žodžiui. Matote, nėra pergalių be mūšių ir karų!

Apaštalas Paulius sako: "Kovokite gerą tikėjimo kovą. . . " (1Tim. 6:12). Gyvenime tu susidursi su situacijomis, kurios bus stipresnės ir didesnės už tave. Bet tu turi suvokti, kad tu esi stipresnis už visas situacijas - ne savo fizine galia, bet Viešpaties jėga. Fil. 4:13 sakoma: "Aš visa galiu Kristuje, kuris mane stiprina". Kai kurie žmonės gali galvoti, kad tu esi per daug drąsus ar pasipūtęs, cituodamas šią eilutę. Bet ne, tu nesi pasipūtęs. Jei Dievo žodis sako: "Tu viską gali Kristuje", vadinasi, tu iš tiesų tai gali. Tu gali daryti viską, ko tau reikia, kad išpildytum Dievo valią savo gyvenime, nes taip sako Biblija.

Du žvalgai tikėjo pergale. Kiti dešimt buvo nusiteikę pralaimėjimui. Izraelitai ėjo su dauguma. Kartais negerai eiti su dauguma. Geriau būti mažumoje ir būti Dievo vaiku, kuris gyvena teisingai, negu būti daugumos dalimi, kurie gyvena neteisingai.

Žvalgai, kurie buvo nusiteikę pralaimėjimui, neįėjo į pažadėtąją žemę. Tik Jozuė ir Kalebas - du žvalgai, kurie tikėjo tuo, ką Dievas buvo pasakęs, - įėjo į pažadėtąją Kanaano žemę. Kiti žvelgė per upę ir matė tą šalį, bet jie neįėjo į ją. Tik du iš jų pasakė: "Eikime ir užimkime ją, nes mes esame pajėgūs". Ir tik tie du ir jų šeimos iš tikrųjų įėjo ir užėmė Pažadėtąją žemę. Atkreipkime dėmesį, ką Jozuė ir Kalebas sakė žmonėms. Sk. 14:9 "Tik nesukilkite prieš Viešpatį ir nebijokite to krašto žmonių. Mes juos valgysime kaip duoną, jie neturi apsaugos, o Viešpats yra su mumis, nebijokime". Apaštalas Paulius sakė, kad mes gavome ne baimės dvasią (2Tim. 1:7). Dešimt žvalgų neturėjo bijoti priešų.

Tau nereikia bijoti gyvenimo aplinkybių. Tau nereikia bijoti to, ką priešas stengiasi atnešti į tavo gyvenimą. Suprask, kad velnias neturi galios, jeigu jam neleidžiama veikti (Mt. 28:18). Jeigu tu padidini velnią ir jo darbus, tada Dievas bus mažesnis tavo pusėje. Tu turi Dievą laikyti didesniu.

Kuo daugiau tu kalbi apie problemą, tuo didesnė ji tampa. Geriau pradėk galvoti ir kalbėti apie sprendimą ir pradėk tikėti. Visai nesvarbu, kokia problema ar situacija, visada yra vienas sprendimas: tu esi daugiau nei nugalėtojas (Rom. 8:37), Dievo jėga yra tavo pusėje ir tau buvo duota jėga per Jėzų Kristų. Tu niekada neįeisi į "pažadėtąją žemę", jeigu nesuprasi, kad yra tikras sprendimas ir tu esi daugiau nei nugalėtojas.

Kas yra mūsų pažadėtoji žemė? Tai yra mūsų vaikščiojimas su Viešpačiu. Čia yra mūšiai, kuriuos turime kovoti. Mūsų pažadėtoji žemė turi atspindėti mūsų krikščionišką gyvenimą čia žemėje. Mes įžengiame į mūsų pažadėtą žemę, gyvendami teisingai prieš Dievą ir darydami tai, ką Jis liepia, turėdami tikėjimą Juo ir Jo žodžiu. Yra laikas, kai mums tenka kovoti, bet tai ne fizinis mūšis. Ne, šis mūšis reikalauja, kad mes stovėtume tvirtai tikėjime. Mes dažnai kovojame mūšius, klūpodami ir melsdamiesi ir mes laimime mūšius ne fiziniu kalaviju, bet dvasiniu kalaviju - Dievo žodžiu, išeinančiu iš mūsų lūpų. O kartais mes tiesiog nugalime problemas, šlovindami Dievą, kol visos "sienos" sugriūva.

Dabar, kai supratome, kodėl dešimt žvalgų neįėjo į Pažadėtąją žemę, nesekime jų pavyzdžiu. Nustokime galvoti ir matyti pralaimėjimus savo gyvenimuose. Nustokime kalbėti apie tai, ko neturime, ir pradėkime kalbėti apie tai, ką turime ir ką Dievas jau davė mums.

Pradėk kalbėti apie savo pergales. Pradėk kalbėti apie Dievą, kaip apie savo aprūpintoją ir gerovės šaltinį. Tu turi patį geriausią aprūpinimą, koks tik gali būti. Dievo sandėliai niekada neištuštėja, Jo aprūpinimas niekada nesibaigia.

Pradėk kalbėti apie sveikatą, o ne apie ligas. Kai kas gali pasakyti: "Aš to negaliu nugalėti dėl to ir dėl to. Aš per mažai išsilavinęs ir aš nekalbu gerai. Aš jaučiu, Dievas nori, kad aš daryčiau tam tikrus dalykus, bet aš nesu sumanus". Neleisk, kad tavo pasiteisinimai sulaikytų tave nuo pažadėtos žemės. Verčiau savo pasiteisinimus pakeisk liudijimais. Jeigu Dievas būtų galvojęs, kad tu negali kažko padaryti, Jis tavęs nebūtų paprašęs. 1Kor. 10:13 sako, kad Dievas neleis tavęs gundyti, neduodamas išeities, kad tai atlaikytum.

Jei Dievas sako, kad tu gali kažką padaryti, vadinasi tu tai gali. Tavo pergalė ar pralaimėjimas, tavo sėkmė ar nesėkmė nepriklauso nuo Dievo. Tai nepriklauso nei nuo tavo žmonos, tavo draugų ar dar ko nors. Tai priklauso nuo tavęs! Tu gali pasirinkti eiti su Dievu. Kai tavo priešas pradeda tau kalbėti, koks mažas tu esi, kiek mažai tu turi ir sugebi, kaip visi juokiasi iš tavęs - pradėk jam cituoti Dievo Žodį. Sakyk: "Šėtone, aš esu palaimintas. Aš gal atrodau kaip žiogas, tu gal manai, kad aš esu žiogas, bet aš noriu, kad žinotum, kad didesnis tas, kas manyje, o ne tas, kas pasaulyje". Neleisk priešui kontroliuoti tavęs. Vietoj to, tu kontroliuok priešą, tačiau ne savo jėga, bet Viešpaties Jėzaus Kristaus jėga, kuri gyvena tavyje.

Tu gali pasirinkti pralaimėjimą ir nesėkmę arba pergalę ir sėkmę. Nuo tavęs priklauso, ką tu turėsi. Pasirink Dievą, nes Jis yra didesnis už visus milžinus!

Iš žur. "The Word of Faith", 2000 spalis