Jėzaus kryžius nėra daugiau reikšmingas už Dievo Žodį

Edvardas KLEINAS

Dievas įsakė Mozei pastatyti Susitikimo palapinę. Tai buvo vieta, kur žmonės susitikdavo su Dievu. Ir Mozė ją pastatė. Ši Senojo Testamento laikų palapinė yra Naujojo Testamento laikų dvasinis įvaizdis. Aš norėčiau pakalbėti apie praustuvę, kurią Dievas įsakė padaryti Mozei. Iš. 30:17-20 "Padirbinsi varinę praustuvę su stovu ir ją pastatysi tarp Susitikimo palapinės ir aukuro. Aaronas ir jo sūnūs mazgos joje savo rankas ir kojas. Eidami į Susitikimo palapinę, jie nusimazgos vandeniu, kad nenumirtų, taip pat eidami prie aukuro aukoti deginamosios aukos Viešpačiui."

Mes matome, kad prieš įeinant į Susitikimo palapinę, reikėdavo nusiprausti. Jeigu neatliksi šios apeigos, mirsi. Ši praustuvė stovėjo tarp aukuro ir Susitikimo palapinės. Daugelis su manim sutiks, kad šis aukuras simbolizuoja Naujo Testamento laikų Jėzaus Kristaus kryžių. Vienintelis kelias į Dangaus karalystę - Jėzaus Kristaus kryžius. Mes jo aplenkti negalime. Kada mes priimame Jėzaus Kristaus auką, tampame išgelbėti iš amžinos pražūties ir kelias į Dangaus karalystę tampa mums atviras. Bet tarp aukuro ir Susitikimo palapinės stovi praustuvė ir neapsiprausus negalima įžengti į Susitikimo palapinę.

Kodėl negalima įžengti į susitikimo palapinę neapsiprausus? Paskutinės vakarienės metu Jėzus plovė mokiniams kojas. Kai Petras paprieštaravo, Jėzus jam atsakė: "Jeigu nenuplausiu tavęs, neturėsi dalies su manimi" (Jn. 13:8). Jeigu nori turėti dalį Jėzuje, turi leistis, kad Jėzus plautų tave. Manau, kad čia kalbama apie Dievo Žodžio apvalančią jėgą

Ef. 5:25-27 "Jūs, vyrai, mylėkite savo žmonas, kaip ir Kristus pamilo bažnyčią ir atidavė už ją save, kad ją pašventintų, apvalydamas vandens nuplovimu ir žodžiu, kad pristatytų sau šlovingą bažnyčią, neturinčią dėmės nei raukšlės, nei nieko tokio, bet šventą ir nesuteptą." Iš šitos Šv. Rašto eilutės galime suprasti, kad Dievo Žodis mus apvalo.Žyd. 10:21-22 "Ir turėdami didį Kunigą Dievo namams, artinkimės su tyra širdimi ir giliu, užtikrintu tikėjimu, apšlakstymu apvalę širdis nuo nešvarios sąžinės ir nuplovę kūną švariu vandeniu!" Taigi artinantis prie Dievo reikalingas tikėjimas ir apsiplovimas, apie kurį kalbama ir Senajame Testamente, kada kunigai apsiplaudavo, prieš įeidami susitikti su Dievu. Tada, kai patikime ir priimame Jėzaus Kristaus auką į savo gyvenimą, mes turime leisti Dievo Žodžiui veikti mūsų gyvenime, kad turėtume tyrą širdį ir švarią sąžinę.

Kai kurie moko, kad priėmus Jėzaus Kristaus auką į savo gyvenimą, jau negalima prarasti amžino gyvenimo. Bet Biblija moko kitaip. Aš manau, kad amžiną gyvenimą galima prarasti greičiau, negu jį gauti. Jėzaus auka ant kryžiaus nėra daugiau reikšminga už Jo žodžius. Jeigu Jėzaus auka ant kryžiaus turėtų didesnę reikšmę už Jo skelbtus žodžius, amžiną gyvenimą tikrai būtų sunku prarasti. Ir mes, tikintieji, galėtume toleruoti nuodėmę, bet aš tikiu, kaip ir Jėzaus auka, taip ir Jo žodžiai yra labai reikšmingi. Jeigu vieno iš jų nepaisome, reiškia paniekiname ir vieną, ir kitą. Taigi matome, kad įtikėję į Jėzų Kristų, mes turime keistis, panašėti į Jį."Eidami į Susitikimo palapinę, jie nusimazgos vandeniu, kad nenumirtų" (Iš. 30:20).

Mozės pastatyta apsiplovimo praustuvė buvo padaryta iš vario, kurį paėmė iš budėjusių ties palapinės įėjimu moterų veidrodžių (Iš. 38:8). Mes matome, kad ši praustuvė buvo padaryta ne iš bet ko, bet iš varinių budėjusių moterų veidrodžių. Vienos tokios moters, kuri budėjo, istoriją mes randame Naujajame Testamente. Tai našlė Ona. Ji nesitraukdavo nuo šventyklos ir tarnaudavo Dievui per dienas ir naktis pasninkais ir maldomis (Luk. 2:37).

Veidrodžiuose mes matome savo atvaizdą ir juos naudojame kiekvieną dieną tam, kad susitvarkytume savo išvaizdą. Dievo Žodis mums taip pat yra kaip veidrodis, į kurį žiūrėdami turime keistis.Jok. 1:22-24 "Būkite žodžio vykdytojai, o ne vien klausytojai, apgaudinėjantys patys save. Jei kas tėra žodžio klausytojas, o ne vykdytojas, tai jis panašus į žmogų, kuris žiūri į savo gimtąjį veidą veidrodyje. Pasižiūrėjo į save ir nuėjo, ir bematant pamiršo, koks buvo."

Kokia nauda, jeigu tu tiki Jėzumi, bet gyveni taip, kaip tau patinka ir nenori keistis? Pas Joną Krikštytoją ėjo krikštytis minios žmonių. Jonas jiems sakė: "Kas perspėjo jus bėgti nuo ateinančios rūstybės? Duokite vaisių, vertų atgailos! Štai kirvis jau prie medžio šaknų, ir kiekvienas medis, kuris neduoda gerų vaisių, yra nukertamas ir įmetamas į ugnį" (Mt. 2:7,8,10). Supraskime, kad krikštas žmogaus negelbsti, jeigu nėra vaisiaus. Taip pat ir kryžius neišgelbės, jeigu nebus vaisiaus. Krikštas ir kryžius kalba apie mirtį sau, t.y. šio pasaulio pageidimams. Jėzus prakeikė figmedį, ant kurio nebuvo vaisiaus, nors jis buvo geras medis. Tu gali būti tikintis, bet Jėzus nori rasti tavyje Šventosios Dvasios vaisių.

Eidamas į Susitikimo palapinę, apsiprausk. Jeigu neapsiprausi - mirsi. Eidamas į Dangaus karalystę taip pat turi būti apiplaunamas Dievo Žodžiu. Jeigu neleisi Dievo Žodžiui keisti tavo gyvenimo ir pasiliksi savo nuodėmėse - mirsi. Gali netgi patekti į Avinėlio vestuvių pokylį, bet labai greitai būti iš ten išmestas laukan, jeigu nebūsi apsivilkęs vestuvinius drabužius.